Hektoras graikų mitologijoje

Nerk Pirtz 04-08-2023
Nerk Pirtz

HEKTORAS GRAIKŲ MITOLOGIJOJE

Graikų mitologijos herojai

Vieni garsiausių išlikusių graikų mitologijos pasakojimų yra susiję su įvykiais prieš Trojos karą, jo metu ir po jo, o didvyriai Achilas, Ajaksas Didysis, Diomedas ir Odisėjas yra bene garsiausi mirtingieji, kuriuos galima sutikti graikų mitologiniuose pasakojimuose. Tačiau visi šie keturi didvyriai buvo achajų didvyriai (graikų didvyriai), atvykę į Troją susigrąžinti Menelajo žmonos Helenos.

Mažiau žinomi Trojos gynėjų vardai, nors žmonės tikriausiai yra girdėję apie Parisą, kuris atvedė achajus į Troją, Enėją, garsųjį Trojos karą išgyvenusį Trojos karį, o kai kam Hektoro vardas taip pat yra atpažįstamas.

Trojos princas Hektoras

Istorija apie Hektorą pirmiausia paimta iš Homero Iliada vienas iš dviejų užbaigtų "Epinio ciklo" kūrinių.

Trojos karo metu, Priam sėdėjo Trojos soste, nes prieš daugelį metų, mirus Priamo tėvui Laomedonui, Heraklis jį paskyrė karaliumi.

Valdant Priamui, Troja klestėjo, o jo giminės linija atrodė užtikrinta, nes Priamas buvo apdovanotas dideliu skaičiumi vaikų nuo įvairių žmonų, kai kurie teigia, kad Priamas turėjo 68 sūnus ir 18 dukterų.

Garsiausia Priamo žmona buvo Hecabe , o vyriausias Priamo ir Hekabės sūnus buvo Hektoras.

Hektoras užaugo Trojoje kaip Priamo įpėdinis, tačiau likimas įsikišo ir užtikrino, kad princas Hektoras niekada netaptų Trojos karaliumi.

Hektoro reputacija

Žinoma, Hektoras išryškėjo Trojos karo metu, o išlikę šaltiniai mažai ką pasakoja apie jo gyvenimą iki achajų pajėgų atvykimo. Tačiau achajų laivynui besirenkant prie Auliso, Hektoras buvo tokios reputacijos, kad graikų didvyriai suprato, jog turės įveikti žmogų, laikomą galingiausiu iš visų Trojos karių.

Hektoras ir Andromacha

Trojoje Hektoras susituokė su Kilikijos princese Andromache, kuri tapo viena iš garsiųjų Trojos moterų. Andromache , berniukas, vardu Astjanaxas.

Andromacha beveik visuotinai vaizduojama kaip tobula žmona, palaikanti savo vyrą ir tobula būsima Trojos karalienė. Nepaisant to, Andromacha kartais maldaudavo Hektoro nepalikti saugios Trojos ir nesivelti į mūšius, vykstančius už miesto ribų.

Tačiau Hektoras kovojo toliau, savo pareigą ginti Troją iškeldamas aukščiau už mylinčio vyro pareigą, kovojo toliau, nors ir suvokė, kad pralaimėjimas neišvengiamas.

Hektoro atsisveikinimas su Andromaka ir Astjanaxu - Carl Friedrich Deckler (1838-1918) -PD-art-100

Dėl šios pareigos miestui, taip pat dėl jo drąsos ir pamaldumo senovės graikai, girdėję pasakojimus apie Troją, Hektorą labai gerbė.

Hektoras įspėja Paryžių - Johann Heinrich Wilhelm Tischbein (1751-1829) -PD-art-100

Hektoras Trojos gynėjas

Atvykus achajų pajėgoms į Troją, Hektoras bara savo brolį Parisą už tai, kad jis gali sugriauti jų namus, taip pat jį nuvertina, kai Paryžius atsisako kautis su Menelaju vienoje kovoje - kovoje, kuri potencialiai galėjo padėti išvengti rudens masto karo.

Vis dėlto pareigos saistomas Hektoras vadovauja Trojos gynėjams prieš įsiveržusią kariuomenę.

Hektorui paprastai priskiriama pirmojo achajų didvyrio Protesilo nužudymo garbė; Protesilas buvo pirmasis graikas, įžengęs į paplūdimius už Trojos ribų. Cycnus , achajų kariai įsitvirtina paplūdimiuose, o iš 1000 achajų laivyno laivų pasipila vyrai, ir prasideda dešimties metų karas.

Viso karo metu Hektoras yra Trojos pajėgų priešakyje, o Higinijus Fabulae autorius teigia, kad vien Hektoras nukovė 30 000 achajų kariuomenės karių, nors dauguma šaltinių nurodo, kad visa achajų kariuomenė sudarė nuo 70 000 iki 130 000 vyrų.

Tačiau Trojos karo didvyriai paprastai apibūdinami pagal tai, kiek priešininkų didvyrių jie nužudė, ir sakoma, kad Hektoras nužudė 30 achajų didvyrių, įskaitant Menestą, Eioneusą ir Trechą.

Hektoras geriausiai įsiminė dėl kovų su trimis graikų didvyriais: Ajaksu (Didžiuoju), Patrokuliu ir Achilu.

Hektoro mūšiai su Ajaxu

Supykęs dėl to, kad Paris nesugebėjo kovoti su Menelaju, Hektoras siekia greitai užbaigti karą ir siunčia iššūkį achajų kariuomenei, reikalaudamas, kad drąsiausi iš susirinkusių didvyrių stotų į kovą su juo.

Dėl Hektoro meistriškumo susirinkę achajų didvyriai nesiryžta išbandyti savo jėgas kovoje su Hektoru. Suprasdami, kad negali atsisakyti iššūkio, galiausiai atsiranda keli savanoriai, kurie burtų keliu išrenkami. Didysis Adžaksas (Telamono Ajaksas), išėjęs iš achajų stovyklos kautis su Hektoru.

Kova buvo ilga ir varginanti, trukusi iki sutemų. Hektoras ir Ajaksas pasirodė esantys lygiaverčiai varžovai, nė vienam iš jų nepavyko įgyti didesnio pranašumo.

Hektoras ir Ajaksas galiausiai susitaria nutraukti karo veiksmus, todėl kova baigiasi lygiosiomis. Tiek trojėnas, tiek graikas yra sužavėti kito drąsa ir įgūdžiais, todėl abu herojai apsikeičia dovanomis.

Hektoras padovanoja Adžaksui kalaviją, o šis iš savo priešininko gauna diržą; vėliau kare abi gautos dovanos bus susijusios su naujųjų savininkų žūtimi.

Hektoras nužudo Patroklą

Trojos karas užsitęsė, achajų pajėgoms nepavyko pralaužti Trojos sienų. Krito ir kiti Trojos sąjungininkų miestai, tačiau dėl to tik kilo nesutarimų tarp achajų didvyrių, o po vienos tokios pergalės Agamemnonas ir Achilas pasidalijo grobį ir Achilas pasitraukė iš mūšio lauko bei atsisakė vėl prisijungti.

Achilo nebuvimas achajų gretose suaktyvino Trojos gynėjus, ir dabar iš Trojos prasidėjo kontratakos. Vienos tokios atakos metu trojėnai priartėjo prie achajų laivų sudeginimo, bet Achilas vis tiek atsisakė kovoti.

Tačiau Achilas sutiko paskolinti savo dieviškus šarvus artimiausiam draugui Patrokuliui, o Patroklas, vadovaudamas mirmidonams, užtikrino, kad laivai nebus sunaikinti.

Achilas tikėjosi, kad Patroklas grįš iškart po to, kai apgins laivus, tačiau Patroklas veržiasi toliau ir taip tarp Trojos pajėgų sutinka Hektorą.

Tačiau dėvėdami Achilo šarvus Patroklas neįgijo didžiausio achajų kario įgūdžių, ir paaiškėjo, kad Patroklas neturi pakankamai įgūdžių kovoti lygiomis sąlygomis su Hektoru; netrukus Patroklas mirė, pervertas Hektoro ieties.

Hektoras nuima Achilo šarvus nuo Patroklo, tačiau Patroklo kūnas lieka nepaliestas, nes jį apgina Adžaksas Didysis ir Menelajas .

Hektoras ir Achilas

Hektoro sėkmė prieš Patroklą pasirodo esanti lūžio taškas kare, tačiau ne trojėnų naudai. Po Patroklo mirties Achilas išeina iš palapinės, užsideda naujus šarvus ir vėl žengia į mūšio lauką.

Iš pradžių Hektoras lieka už Trojos sienų, nes buvo išpranašauta, kad Hektoras mirs nuo Achilo rankos.

Hektoras mato, kaip žūsta daugybė Trojos karių, ir jo pareigos jausmas vėl paskatina jį žengti į mūšio lauką.

Achilui ir Hektorui lemta susitikti, tačiau įsikiša ir dievai, nes Atėnė padeda Achilui: Atėnė ne tik atneša Achilui ginklų, bet ir apgauna Hektorą, kad šis patikėtų jos pagalba.

Supratęs, kad yra pasmerktas, Hektoras nusprendžia savo mirtį padaryti įsimintiną ir šlovingą, todėl, paėmęs kardą, puola į Achilą, bet Achilo ietis perveria jam kaklą.

Žlugus Hektorui, Troja neteko didžiausio savo gynėjo ir paskutinės vilties.

Achilas žudo Hektorą - Peteris Paulis Rubensas (1577-1640) - PD-art-100

Hektoro kūnas

Pergalė prieš Hektorą nė kiek nenumalšina Achilo pykčio dėl Patroklo mirties, todėl Achilas, užuot grąžinęs Hektoro kūną į Troją, planuoja jį sunaikinti. Taigi Hektoro kūnas, panaudojęs Adžakso diržą, užveržiamas už kulnų ir pritvirtinamas prie Achilo vežimo.

12 dienų Achilas jodinėja aplink Troją ir tempia Hektoro kūną paskui save, tačiau Hektoro palaikai nenukenčia, nes juos saugo Apolonas ir Afroditė.

Taip pat žr: Astidamija graikų mitologijoje

Tuomet iš dievų ateina žinia, kad Achilas turi nutraukti Hektoro kūno persekiojimą ir leisti jį išpirkti.

Karalius Priamas išeina iš Trojos ir įžengia į achajų stovyklą ieškoti Hektoro kūno, o Hermio padedamas Hektoro tėvas nepastebimai eina, kol įžengia į Achilo palapinę. Priamas maldauja Achilo dėl jo sūnaus kūno, ir karaliaus žodžių bei dievų perspėjimo pagautas Hektoro kūnas atiduodamas Priamo globai, o Hektoras paskutinį kartą grįžta į Troją.

Troja gedi savo didžiausio gynėjo netekties, o Andromache gedi savo vyro netekties; per sutartas 12 dienų paliaubas rengiamos Hektoro laidotuvės, kaip ir daugelio achajų didvyrių laidotuvės.

Kai kas pasakoja, kad Hektoro kapas vėliau buvo rastas ne Trojoje, o netoliese esančiame Ofryneiono mieste, o Hektoro kaulai po kelių kartų buvo perkelti į Tėbus.

Taip pat žr: Deukalionas graikų mitologijoje Achilo triumfas Korfu Achilėjone - Dailininkas: Franz Matsch (mirė 1942 m.) Fotografas: User:Dr.K. - PD-Life-70

Nerk Pirtz

Nerk Pirtz yra aistringas rašytojas ir tyrinėtojas, labai susižavėjęs graikų mitologija. Gimęs ir užaugęs Atėnuose, Graikijoje, Nerk vaikystė buvo kupina pasakojimų apie dievus, herojus ir senovės legendas. Nuo mažens Nerką žavėjo šių istorijų galia ir spindesys, o bėgant metams šis entuziazmas stiprėjo.Baigęs klasikinių studijų studijas, Nerk pasišventė tyrinėti graikų mitologijos gelmes. Nepasotinamas smalsumas paskatino juos ieškoti daugybės senovinių tekstų, archeologinių vietovių ir istorinių įrašų. Nerk daug keliavo po Graikiją, leisdamasis į atokius kampelius, kad atskleistų pamirštus mitus ir neišpasakytas istorijas.Nerk patirtis neapsiriboja tik Graikijos panteonu; jie taip pat gilinosi į graikų mitologijos ir kitų senovės civilizacijų sąsajas. Jų kruopštus tyrimas ir gilios žinios suteikė jiems unikalų požiūrį į šią temą, nušviečiant mažiau žinomus aspektus ir naujai nušviečiant gerai žinomas pasakas.Kaip patyręs rašytojas, Nerk Pirtz siekia pasidalinti savo giliu supratimu ir meile graikų mitologijai su pasauline auditorija. Jie tiki, kad šios senovės pasakos yra ne tik folkloras, o nesenstantys pasakojimai, atspindintys amžinas žmonijos kovas, troškimus ir svajones. Savo tinklaraštyje „Wiki Greek Mythology“ Nerk siekia įveikti atotrūkįtarp senovės pasaulio ir šiuolaikinio skaitytojo, todėl mitinės sritys tampa prieinamos visiems.Nerk Pirtz yra ne tik produktyvus rašytojas, bet ir žavus pasakotojas. Jų pasakojimai turtingi detalių, ryškiai atgaivina dievus, deives ir herojus. Kiekvienu straipsniu Nerk kviečia skaitytojus į nepaprastą kelionę, leidžiančią pasinerti į kerintį graikų mitologijos pasaulį.Nerk Pirtz tinklaraštis „Wiki Graikijos mitologija“ yra vertingas šaltinis mokslininkams, studentams ir entuziastams, siūlantis išsamų ir patikimą vadovą apie žavingą graikų dievų pasaulį. Be savo tinklaraščio, Nerk taip pat yra parašęs keletą knygų, spausdindamas savo patirtį ir aistrą. Rašydamas ar kalbėdamas viešai, Nerk ir toliau įkvepia, ugdo ir žavi auditoriją savo neprilygstamomis graikų mitologijos žiniomis.